Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
3 7
11 14
18 21
22 23 24 25 26 27
2 3 4

 

Kovo 29-oji – Lietuvos narystės NATO pradžios diena

2008.03.28
image

Vaikai apie NATO

Minint Lietuvos įstojimo į NATO dieną, įprasta prisiminti nuveiktus darbus ir pasiekimus. Ketveri narystės metai įrodė, kad Lietuva, ypač jos karinės pajėgos, yra patikima Aljanso narė, galinti kartu su kitomis NATO narėmis prisiimti kolektyvinę atsakomybę ginti sąjunginių valstybių suverenitetą, demokratiją ir užtikrinti žmonių saugumą.

Narystė kolektyvinės gynybos organizacijoje Lietuvai visų pirma suteikė naujų saugumo garantijų: įgijome net 25 patikimus sąjungininkus, kurie vadovaujasi principu „visi už vieną, vienas už visus”.

 

Nuo pat pirmos narystės NATO dienos Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugoti pradėjo NATO narių naikintuvai. Šiuo metu Šiaulių oro uoste dislokuota jau šešioliktoji NATO pajėgų, vykdančių oro policijos misiją, pamaina. NATO sankcionuotoje misijoje yra dalyvavę Belgijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Vokietijos, JAV, Ispanijos, Prancūzijos, Turkijos, Rumunijos, Portugalijos karinių oro pajėgų kariai. Misiją jie vykdė naikintuvais F-16, Panavia Tornado F3, F-4 Phantom II, MiG-29, Mirage F-1, Mirage-2000, MiG-21, MF-75 Lancer. Šiuo metu misiją antrą kartą vykdo Lenkijos karinių oro pajėgų kariai, prieš porą savaičių misiją perėmę iš taip pat ne pirmą kartą misijoje dalyvaujančių Norvegijos karališkųjų karinių oro pajėgų.

 

Siekdamos sustiprinti oro erdvės stebėjimo ir kontrolės efektyvumą, Lietuva, Latvija ir Estija 2007 m. kovo mėnesį įsteigė bendrą Valdymo ir pranešimų centrą. Kamėlavoje veikiantis centras šiuo metu jau yra visiškai integruotas į NATO oro erdvės gynybos centrą ir leidžia operatyviai valdyti NATO oro policijos misiją vykdančius naikintuvus. Per ketverius metus Baltijos šalys iš esmės pagerino priimančiosios šalies paramą ir reikiamą infrastruktūrą: sutvarkė pagrindinį ir atsarginį Šiaulių oro uosto taką, kitus būtinus karinio oro uosto infrastruktūros elementus.

 

Narystė Aljanse, dalijimasis su sąjungininkais bendro saugumo užtikrinimo įsipareigojimu kartu įpareigoja toliau tęsti šalies kariuomenės reformą ir modernizavimą, kurti ir plėtoti NATO ir Lietuvos gynybai reikalingus karinius pajėgumus. Atsižvelgdama į pasikeitusią saugumo aplinką ir naujus iššūkius saugumui, Lietuva kuria tokias pajėgas, kurios galėtų greitai reaguoti į grėsmes šiandien ir ateityje, būtų gerai apginkluotos ir parengtos, mobilios ir gebančios išsilaikyti, taip pat dalyvautų plataus spektro tarptautinėse operacijoje.

 

Jau kone penkiolika metų dalyvaudami tarptautinėse operacijose mūsų kariai įrodė esą patiki partneriai. Šiandien Lietuvos kariai sėkmingai tęsia dalyvavimą NATO vadovaujamose tarptautinėse operacijose. 2005 metų birželio mėn. pradėtas Lietuvos vadovavimas Goro provincijos atkūrimo grupei (PAG) Afganistane suteikia valstybei svarią politinę reikšmę NATO. Afganistane Lietuvos vadovaujamos PAG misija – didžiausias Lietuvos tarptautinis įsipareigojimas, daugiausiai pastangų reikalaujanti ir viena sudėtingiausių Lietuvos iniciatyvų NATO. Lietuva, aktyviai įsitraukdama į tarptautines operacijas, įgyja didesnę reikšmę ir užima tvirtesnes pozicijas. Šiandien mūsų šalies kariai taip pat toliau sėkmingai ir profesionaliai vykdo užduotis Kosovo provincijoje vykdomoje NATO operacijoje „Joint Guardian” (liet. „Bendra sargyba”) Lenkijos ir Ukrainos bataliono POLUKRBAT sudėtyje, tarnauja „Kosovo Force” (KFOR) operacijos štabe. Mūsų kariai dalyvauja ir NATO Irako saugumo pajėgų mokymo misijoje (NTM-I), tarnauja NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. ISAF) štabe Kabule ir NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų Vakarų regioninėje vadavietėje Herate. Nuo praėjusių metų vasaros Afganistano pietuose NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje užduotis vykdo Lietuvos specialiųjų operacijų junginio (SOJ) eskadronas.

 

Nuo šių metų pradžios NATO Greitojo reagavimo pajėgose (angl. NATO Response Force) šešių mėnesių trukmės budėjimą pradėjo SOJ eskadronas „Aitvaras” ir Lietuvos logistikos vienetas.

 

Praėjusių metų gegužės mėnesį buvo pradėtas formuoti naujas trišalis Baltijos batalionas, kuris iki 2010 m. turi būti pasirengęs vykdyti operacijas keturioliktos NATO Greitojo reagavimo pajėgų pamainos sudėtyje.

 

Ketvirtieji narystės NATO metai buvo svarbūs ir Lietuvos kariniam laivynui – praėjusių metų rugpjūtį minų paieškos ir išminavimo laivas „Sūduvis” (M52) buvo oficialiai paskelbtas NATO greitojo reagavimo pajėgų nuolatinės parengties priešmininių laivų junginio (angl. Standing NATO Response Force Mine Counter Measure Group, SNMCMG1) nariu.

 

Lietuva ir toliau aktyviai rėmė Ukrainos ir Gruzijos euroatlantinės integracijos siekius, talkino Rytų Europos ir Pietų Kaukazo valstybėms įgyvendinant  reformas saugumo ir gynybos sektoriuose. 2007 m. Ukraina ir Gruzija prisijungė prie Lietuvos vadovaujamos Goro PAG misijos – šiuo metu grupės veikloje dalyvauja du karo medikai iš Ukrainos ir vienas iš Gruzijos. Ukraina, Lietuva ir Lenkija praėjusiais metais taip pat sutarė kurti bendrą trišalį batalioną (LITPOLUKRBAT), kuris dalyvaus tarptautinėje misijoje Kosove. Toliau plėtojant Lietuvos ir Gruzijos karinį bendradarbiavimą 2007 m. rudenį Lietuvoje veiklą pradėjo pirmoji Gruzijos gynybos atašė Baltijos šalims ir Lenkijai majorė Lela Čikovani. Be to, praėjusių metų gruodį baigtas įgyvendinti Krašto apsaugos ministerijos remiamas bendras Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) ir Gruzijos nevyriausybinės organizacijos projektas, kuriuo siekiama suteikti Gruzijos plačiajai visuomenei išsamios informacijos apie NATO ir Gruzijos euroatlantinės integracijos procesus, paskatinti visuomenės diskusijas ir dalyvavimą politiniuose ir socialiniuose šalies procesus.

 

Ketvirtaisiais narystės NATO metais mūsų šalyje vyko keletas tarptautinio dėmesio sulaukusių renginių, kurių svarbiausias – šių metų vasario pradžioje Vilniuje surengtas NATO gynybos ministrų susitikimas. Didžiausiame kada nors Lietuvoje organizuotame NATO renginyje dalyvavo atstovai iš bemaž ketvirtadalio pasaulio šalių – be delegacijų iš NATO narių, jame buvo atstovaujama Aljanso partnerėms, dalyvaujančioms tarptautinių pajėgų operacijose Kosove ir Afganistane. Susitikime taip pat dalyvavo aukšti Jungtinių Tautų, Europos Komisijos, Pasaulio banko, kitų įtakingų tarptautinių institucijų ir organizacijų pareigūnai.

 

Praėjusių metų vasarą Klaipėdoje buvo surengtos vienos didžiausių Baltijos šalyse NATO pratybos „Gintarinė viltis”, kuriose dalyvavo apie 1700 karių ir civilių iš 10 valstybių – NATO narių bei šalių, bendradarbiaujančių su NATO pagal programą „Partnerystė taikos labui”, taip pat atstovai iš NATO daugianacionalinių štabų. Pratybomis buvo siekiama pasidalyti tarptautinėse misijose įgyta patirtimi, didinti dalyvaujančių šalių karių tarpusavio supratimą ir gebėjimą suderintai veikti tarptautinėje aplinkoje.

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas kam@kam.lt
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media