Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
28 29 2
4 5 10
11 12 15
18 20 23 24
25 27 29 30
2 4 5 7

 

 

Po penkių šimtų metų Vilniuje nusidriekė triumfo eisena

2014.09.27
image

Rugsėjo 26 d. visos Lietuvos žmonių dėmesys buvo sutelktas į sostinės senamiestį: minint Oršos mūšio pergalės 500 metų jubiliejų, prisimenant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių iškilmingų įžygiuotuvių į Vilnių tradicijas, nuo Aušros vartų iki Katedros aikštės nusidriekė Lietuvos vardą ir istoriją šlovinanti triumfo eisena.

 

Renginį organizuojantis Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kartu su partneriais – Lietuvos kariuomene, Vilniaus miesto savivaldybe bei Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu – padovanojo įspūdingą reginį: Oršos mūšio pergalei skirtoje šventėje Lietuvos ir Lenkijos valdovą Žygimantą Senąjį lydėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, Lietuvos kariuomenės orkestras, raitelių svita, būgnininkų kolona bei vėliavininkų grupė „Gruppo Storico e Sbandieratori Tuscany“ iš Italijos. Katedros aikštėje vyko stilizuota valdovo sutikimo ceremonija su iškilminga Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos rikiuote, muzikiniu choro „Ąžuoliukas“ sveikinimu, patrankų salvėmis ir spalvingu vėliavininkų iš Italijos pasirodymu. Pirmą kartą po penkių šimtų metų rengiamų įžygiuotuvių kulminacija – mušamaisiais atliekamos batalinės muzikos dedikacija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme, kurios metu dviejų dešimčių būgnininkų komanda atliko specialiai sukurtą įspūdingą karo ir triumfo maršų kompoziciją, pagyvintą 3D grafika bei šviesų projekcija.

 

„Prieš pusę tūkstantmečio įvykusios pirmosios Oršos pergalės minėjimo iškilmės suformavo tradiciją svarbiausias pergales ir valstybinės reikšmės įvykius minėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų, karo vadų ir svarbiausių pareigūnų iškilmingomis įžygiuotuvėmis. Primindami šias tradicijas, pasirinkome ne imitavimo, o dviejų epochų sintezės kelią – pamėginome praeitį prikelti dabartimi“, – teigė renginio režisierius Dalius Abaris.

 

Renginyje dalyvavęs ir triumfo eiseną sveikinęs Vilniaus miesto savivaldybės meras Artūras Zuokas priminė, kad istoriniais laikais triumfo eisenos per sostinę būdavo iškilmingas būdas gausiai susirinkusiems miestiečiams ir sostinės svečiams perteikti žinias apie svarbiausius valstybinius, diplomatinius ir kultūrinius įvykius.

 

„Vilniečiai žinią apie pergalę suvokdavo kaip visos tautos, taip pat ir miesto nuopelną – taip buvo liudijamas pilietiškumas, drauge išgyvenamas istorinio bendrumo jausmas. Neabejoju, kad šia triumfo eisena ne tik priminsime istorinius nuopelnus, bet ir sustiprinsime tautos vieningumą“, – sakė jis.

 

Renginys pasiekė ne tik sostinės gyventojus ir svečius, bet ir tuos, kurie gyvena atokiau nuo Vilniaus, užsienio lietuvius, nes tiesiogiai stebėti renginį buvo galima per LRT televiziją. Renginį vedė Giedrius Masalskis, o jį komentavo žinomi istorikai – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prof. Valdas Rakutis, Vilniaus universiteto prof. Rimvydas Petrauskas, Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas ir kt.

 

1514 m. rugsėjo 8 d. įvykęs Oršos mūšis – viena didžiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ginklo pergalių prieš Maskvos kunigaukštystės kariuomenę. Mūšis atskleidė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinį potencialą, išryškino karinio bendradarbiavimo su Lenkijos Karalyste perspektyvas, buvo reikšmingas karo meno istorijai: jo metu pirmą kartą dalyvavo įvairios kariuomenės rūšys – kavalerija, pėstininkai ir artilerija – leidusios pasiekti pergalę. 

 

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalė prie Oršos sulaukė didelio tarptautinio rezonanso. Po jos žlugo Maskvos pastangos sudaryti prieš Lenkijos Karalystę ir LDK nukreiptą sąjungą su Habsburgais. Pergalė buvo puiki proga karinės šlovės spindesy nuskambėti Lietuvos vardui.

 

 

A.Pliadžio nuotraukos

 

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas kam@kam.lt
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media