Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
5 6
13
16
22 24 25 27 28

 

 

Lietuvos aktyvistų fronto Vilniaus karinio štabo žūties metinių minėjimas

2002.12.19
Gruodžio 18 d. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo paminėtos Lietuvos aktyvistų fronto Vilniaus karinio štabo narių karių savanorių, sušaudytų Gorkio kalėjime, 61-osios žūties metinės.
Žuvusiųjų atminimas buvo pagerbtas šv. Mišiomis, kurias aukojo monsinjoras A.Svarinskas. Prie Vilniaus karinio štabo paminklinės lentos Garbės sargybos kuopos kariai padėjo vainiką. Gėlės iškilmingai buvo padėtos ir prie Genocido aukų paminklo Aukų gatvėje, ant Lietuvos Nepriklausomybės patriarcho dr. Jono Basanavičiaus kapo, žuvusių 1941 m. birželio Sukilėlių kapų, prie 1920 m. žuvusių Lietuvos karių paminklo, prie nežinomo kareivio kapo Rasų kapinėse. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vykusiame minėjime pranešimą apie LAFā€™o Vilniaus karinio štabo viršininką mjr. Vytautą Bulvičių skaitė dr. Sigitas Jegelevičius. Taip pat kalbėjo profesorius Vytautas Landsbergis, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Vilniaus mero pavaduotojas Vitas Mačiulis, dim. vyr.ltn. Gediminas Ruzgys.

Lietuvos aktyvistų frontas (LAF) buvo viena iš pogrindinių pasipriešinimo organizacijų, susikūrusių 1940 m. okupavus Lietuvą. LAF Vilniaus karinį štabą organizavo buvę Lietuvos kariuomenės karininkai, tarnavę Raudonosios armijos 29-ajame teritoriniame šaulių korpuse. Štabo viršininkas mjr. V. Bulvičius planavo įkurti organizacijos centrus Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Jo vadovaujamą organizaciją NKVD vadino Aktyvistų frontu ir Šaulių mirties batalionu. Vilniaus karinis štabas turėjo tapti vadovaujančiu centru rengiamam sukilimui ir suvaidinti svarbų vaidmenį formuojant Lietuvos laikinąją vyriausybę. Tačiau tuo metu susiklosčiusi tarptautinė situacija buvo nepalanki pasipriešinimo kovoms. Nors nacistinė Vokietija rengėsi užpulti Sovietų imperiją, Lietuvos valstybingumo atžvilgiu abu agresoriai buvo solidarūs. Jiems Lietuva kaip nepriklausoma valstybė neegzistavo. 1941 m. gegužės-birželio mėnesiais prasidėjo NKVD organizuota akcija prieš Lietuvos karininkiją, buvo suimta apie 300 karininkų. Į NKVD pinkles pateko ir LAF Vilniaus karinio štabo nariai. 1941 m. buvo suimti ir gruodžio 18 d. Gorkio kalėjime okupantų sušaudyti: mjr. V.Bulvičius, kpt. J.Kilius, ltn. Juozas Sadzevičius, ltn. Leonas Žemkalnis, geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas J.Gobys, advokatas A.Kamantauskas, mokytojai Stasys Mockaitis ir Antanas Skripkauskas. Kiti štabo nariai SSRS karo tribunolo buvo nuteisti kalėti nuo 7 iki 20 m. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę žuvusieji buvo pripažinti Lietuvos kariuomenės kariais savanoriais ir po mirties apdovanoti Vyčio Kryžiaus I-ojo laipsnio ordinais.
Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas kam@kam.lt
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media