Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
5 6
13
16
22 24 25 27 28

 

 

KA ministro Gedimino Kirkilo kalba tarptautinėje konferencijoje "Baltijos ir Pietų Kaukazo valstybės: reformų patirtis ir bendradarbiavimo strategijos". Vilnius 2005 vasario 9d.

2005.02.09

Krašto apsaugos ministro Gedimino Kirkilo kalba tarptautinėje konferencijoje „Baltijos ir Pietų Kaukazo valstybės: reformų patirtis ir bendradarbiavimo strategijos”

 

Vilnius, 2005 vasario 9d.


Pietų Kaukazas Euroatlantinėje bendruomenėje: nuo bendrųjų vertybių iki bendrų veiksmų

Gerbiami kolegos, ponios ir ponai,

Pirmiausia, norėčiau padėkoti George Marshall centrui surizikavus ir pakvietus mane pasakyti kalbą šia svarbia tema. Nors tik prieš tris mėnesius pradėjau eiti krašto apsaugos ministro pareigas, nesu naujokas šioje srityje ir tikiuosi, kad jūsų nenuvilsiu. Bet kuriuo atveju, ši proga reiškia, kad Lietuvos pastangos Pietų Kaukazo regione neliko nepastebėtos ir neįvertintos.

Visos Euroatlantinės bendruomenės valstybės dalijasi tomis pačios vertybėmis ir idealais. Tomis pačiomis vertybėmis dalijasi ir Baltijos regionas, Pietų Kaukazas ar Vakarų Europa. Visi mes dalijamės ta pačia vieningos, laisvos ir demokratiškos Europos vizija. Teisinė valstybė, žmogaus teisių ir laisvių gerbimas, socialinė ir ekonominė gerovė yra kertiniai šios bendros vizijos akmenys. Todėl, siekdami paversti šią viziją tikrove, kai kuriuose Europos regionuose, tarp jų ir Pietų Kaukaze, visi turime dirbti išvien.

Mes negalime ir neturėtume primesti demokratinės pertvarkos Pietų Kaukazo šalims. Akstinas reformoms turi kilti iš vidaus ir būti nuolat palaikomas. Mes prisidėti galime siūlydami bendradarbiavimo galimybes, duodami patarimų ir suteikdami materialinę paramą. Mes turime norėti padėti, o šios šalys – šią pagalbą priimti.

NATO ir ES žino kaip padrąsinti tuos, kurie bando išsisukinėti ir apdovanoti tuos, kurie nestovi vietoje ir juda į priekį. Šių organizacijų dėmesys ir spaudimas turėjo lemiamos reikšmės Baltijos valstybėms atsikratant sovietinio palikimo. Mums ne visuomet sekėsi, tačiau NATO Individualios partnerystės planas, o vėliau ir Narystės veiksmų planas mus nuolat stūmė teisinga kryptimi. Mes taip pat pasinaudojome visapusiška ES ekonominio ir socialinio atsigavimo priemonių nauda. NATO ir ES dėmesys drausmino mus kaip perspektyvius narius ir padėjo įveikti daugybę regioninių, etninių ir su sienų kirtimu susijusių nesutarimų.

Niekada nesutiksiu su tuo, kad šiandien Pietų Kaukazo šalys yra atsidūrusios visiškai kitokioje situacijoje nei Baltijos valstybės dešimtojo dešimtmečio pradžioje, ar kad jos negali pakartoti mūsų sėkmės istorijos. Skeptikai tvirtina, kad Pietų Kaukazo regione pernelyg giliai įsišaknijusi korupcija, kad sovietų palikimas ten perdaug stiprus, biurokratija įgijusi imunitetą nuo bet kokių reformų, organizuotas nusikalstamumas nenugalimas, o ekonomika beviltiškai sužlugdyta. Ties patys argumentai buvo išsakomi ir Baltijos valstybių narystės perspektyvų apibūdinimui.

Dėl daugelio priežasčių Baltijos valstybės turėtų aktyviai įsitraukti į Pietų Kaukazą: bendros praeities su šio regiono valstybėmis ir mūsų patirties kovojant su sudėtingais socialinės, taip ir gynybinio sektoriaus pertvarkos ir reformų iššūkiais. Ilgą laiką mes buvome saugumo paramos gavėjais. Todėl šiandien atėjo mūsų eilė mokėti savo sąjungininkams dividendus ir vykdyti savo moralinę pareigą padėti Pietų Kaukazo šalims.

Lietuva siekia padėti Pietų Kaukazo šalims dviejose lygmenyse – politiniame ir praktiniame. Politiniame lygmenyje mes tęsime Vilniaus procesą kaip bendradarbiavimo pastangą, skirtą paremti glaudesnės partnerystės su NATO siekiančias šalis. Mums labai malonu, kad Azerbaidžanas ir Gruzija kruopščiai įvertino NATO Prahos iniciatyvas ir pateikė savo Individualios partnerystės veiksmų planus, kurie bus jų bendradarbiavimo su Aljansu pagrindas ir leis geriau įvertinti daromą pažangą. Armėnijos pasiryžimas pateikti Individualios partnerystės veiksmų planus artimiausioje ateityje taip pat būtų labai sveikintinas.

Leiskite man dabar į savo kalbą įterpti asmenine patirtimi pagrįsto atsargumo: labai pagirtina, kai planai būna ambicingi – tai padeda mobilizuoti politinę valią, išteklius ir administracinius sugebėjimus. Bet tuo pačiu metu turime nepamiršti, kad reformos yra ilgai trunkanti kelionė. Reformos nenutrūks ir neturėtų nutrūkti jau net ir įstojus į NATO ir Europos Sąjungą. Todėl vykdant šiuos planus turi būti apsišarvojama kantrybė ir ištvermingumu; priešingu atveju, reformų traukinys tik ims garsiai ūkti, išleis garą ir nepasieks kelionės tikslo. Mes, būdami NATO ir ES nariais, taip pat turėtume padėti savo draugams Pietų Kaukaze tiek, kiek tos paramos reikės vykdant reikalingas reformas.

Praktiniame lygmenyje, mes žengiame nedidelius žingsnius ir siūlome tokias iniciatyvas, kaip aplinkosaugos, kalbų mokymo kursai, PARP seminarai, karininkų mokymas Baltijos gynybos koledže. Mes taip pat rengiame tarptautinius kapitonų kursus Lietuvos karo akademijoje. Šie kursai yra organizuojami jauniems perspektyviems Pietų Kaukazo ir kai kurių kitų šalių karininkams – kartai, kuri neužilgo savo šalių karinėse įstaigose užims vadovaujamus postus. Iš pirmo žvilgsnio šios iniciatyvos gali atrodyti ne itin svarbios, tačiau mes esame įsitikinę, kad ilgainiui jos taps naudingos sprendžiant esminius klausimus. Kadangi pačius veiksmingiausius pokyčius skatina naujas mąstymas, naujos idėjos ir naujas požiūris, todėl, mūsų manymu, daug naudingiau būtų investuoti į žmones, o ne į karinę techniką ar infrastruktūrą.

Turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad skubėdami padėti Pietų Kaukazo šalims, nepradėtume dubliuoti vieni kitų paramos. Baltijos valstybės kelis kartus yra skaudžiai pasimokiusios. Dėl įvairios ir netinkamai koordinuojamos Vakarų paramos dažnai pasirinkdavome nesuderinamas ir viena kitai prieštaraujančias kariuomenių vystymo kryptis. Todėl Pietų Kaukazo regionui mes bandome pritaikyti patirtį, kurią įgijome įgyvendindami BALTSEA projektą. Pietų Kaukazo informacijos rinkimo, apdorojimo ir skleidimo centras sėkmingai pradėjo savo veiklą ir, tikime, kad jam pavyks užtikrinti veiksmingą koordinavimą nagrinėjant Pietų Kaukazo valstybių poreikius.

Vis dėlto, bendromis pastangomis teikdami paramą Armėnijai, Azerbaidžanui ir Gruzijai turėtume nepamiršti vieno esminio skirtumo tarp Baltijos regiono ir Pietų Kaukazo. Pietų Kaukazo politinėje ir saugumo darbotvarkėje dominuoja teritoriniai nesutarimai ir įšaldyti konfliktai. Raktas į sėkmę – šių nesutarimų ir konfliktų sureguliavimas. NATO ir ES aiškiai turi pasakyti, kad bet kurios narystės perspektyvos yra tiesiogiai susijusios su konflikto sureguliavimu taikiomis priemonėmis. Pietų Kaukazo šalys neturėtų siekti NATO narystės kaip išeities iš visų savo teritorinių problemų. Tapti NATO narėmis bus galima tik išsprendus tokias problemas. Todėl Pietų Kaukazo valstybės turi stengtis ir sukurti tokią vidaus politinę, teisinę, socialinę ir ekonominę aplinką, kuri būtų skatintų separatistinius regionus siekti draugiškų santykių atkūrimo ir reintegracijos. Be to, NATO ir ES gali ir turėtų energingiau pasiūlyti savo tarpininkavimą.

 

Ponios ir ponai,

 

Neišsprendę Pietų Kaukazo problemos, negalėsime garantuoti visiško Euroatlantinio saugumo. Naujosios NATO ir ES sienos neturėtų tapti naujomis Europą dalijančiomis linijomis. Neturėtume vien tik laikyti pravertas duris, bet ir padėti norinčioms šalims pro jas įžengti. Tačiau viską apsvarsčius, visa tai priklausys nuo Pietų Kaukazo valstybių vadovų pasiryžimo įgyvendinti skausmingas nepopuliarias reformas, gal net ir nuo jų pasiryžimo paaukoti savo politines karjeras vardan geresnės ateities savo šalims. Nepakanka vien tik deklaruoti ir skelbti bendras vertybes; bendroms pastangoms reikia ir akstino

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas kam@kam.lt
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media